Kritinës pastabos dël filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) I dalies „The Greatest Story Ever Told“
(ði filmo dalis toliau vadinama „filmas“; skaièiai skliaustuose nurodo filmo vietà minutëmis ir sekundëmis).

I. BENDRAS FILMO APIBÛDINIMAS. Filmas siekia árodyti, kad ðiandieninë krikðèionybë yra sàmoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdþios siekimas. Filme kelis kartus pabrëþtinai deklaruojamas filmo kûrëjø tikslas – remiantis moksliniais duomenimis demaskuoti melà ir parodyti tiesà.

II. FILMO ARGUMENTACIJÀ GALIMA APIBENDRINTI TAIP:

1. Filmas teigia, kad Jëzaus Kristaus istorija yra tiesiog nukopijuota nuo ankstesnëse religijose esanèiø mitø. Jëzaus gyvenimo istorija lyginama su sekanèiø mitologiniø dievybiø biografijomis: Horas (Egipto dievybë), Dionizas ir Atis (Graikijos), Mitra (Irano ir kitø ðaliø), Kriðna (Indijos). Filmas teigia, kad ðiø dievybiø biografijos sutampa su Jëzaus Kristaus biografija, uþraðyta Evangelijose.
• komentaras: net ir pavirðutiniðkas þvilgsnis á religijø istorijos ðaltinius parodo, kad ðis teiginys neatitinka tikrovës. Pavyzdþiui, filme teigiama, kad daugelis dievø iki Kristaus gimë ið mergeliø, kai tuo tarpu mitai teigia, jog: 
– Horas gimë ið motinos Izidës surinktø jos vyro Ozirio kûno daliø; 
– Kriðna buvo aðtuntasis vaikas ðeimoje;
– Dionizas yra Dzeuso ir mirtingosios Semelës sûnus, tëvo iðneðiotas ðlaunyje; 
– Mitra buvo laikomas gimusiu ið uolos; 
– tik vienintelis Atis buvo pradëtas jo motinai Nanai uþ juosmens uþkritus migdolui.

Religijø studijos sutinka, kad yra keletas sutampanèiø detaliø tarp mitologiniø dievybiø biografijø ir Jëzaus Kristaus gyvenimo, taèiau jokiu bûdu ne tokiu gausumu ir tikslumu, kaip teigia filmas. Šiandieninë krikðèioniø teologija tuos sutapimus supranta kaip mituose iðreikðtas þmonijos nuojautas, kurios istoriðkai iðsipildo Jëzaus Kristaus gyvenime.

2. Filmas pateikia savà Jëzaus istorijos interpretacijà. Anot filmo, Jëzus Kristus yra mitologinë dievybë ið tam tikros Zodiako simboliais paremtos astrologinës religijos. Toje religijoje Jëzus Kristus yra svarbiausia Þuvø amþiaus dievybë.
• komentaras: filme pateikiama daug moksliðkai atrodanèiø argumentø ið astronomijos, religijø istorijos ir Biblijos. Taèiau atidþiau paþiûrëjus matyti, kad tuos „argumentus“ filmo kûrëjai dirbtinai „pasidaro“ iðrinkdami kai kuriuos mokslo duomenis ir juos iðaiðkindami pagal savo turimà iðankstinæ schemà. Ši iðankstinë schema ir yra minëta astrologinë religija, kuri þiûrovui slaptai perðama be jokio paaiðkinimo. Lygiai taip pat filmo kûrëjai ið konteksto „iðtraukia“ jø norimas Biblijos vietos ir jas „uþmauna ant savo kurpalio“. Pvz., visiðkai neaiðkinama, kuo remdamasis filmas Mozæ sutapatina su Zodiako þenklu Avinu (22:45 ir toliau); arba, kuo remdamasis filmas Jëzaus nurodymus apaðtalams dël Paskutinës vakarienës aiðkina kaip bûsimos Vandenio eros atëjimà (24:22 ir toliau), ir t.t.

3. Filmas teigia, kad Jëzus Kristus nëra istorinë asmenybë. Filmo propaguojama „astrologinë religija“ visiðkai sugriûva, jei Jëzus Kristus yra istorinë asmenybë. Todël filmo kûrëjams reikia bûtinai paneigti Jëzaus istoriðkumà. Pagrindinis filme naudojamas argumentas – Jëzus labai maþai minimas tuo laiku gyvenusiø Romos imperijos istorikø darbuose.
• komentaras: Jëzaus Kristaus istoriðkumo klausimas 20 amþiuje buvo iðsamiai nagrinëtas. Nors duomenø apie Jëzaus istoriðkumà yra gausiau nei apie daugelá kitø to laiko istoriniø asmenybiø, dël ideologijø kovos Jëzui buvo skiriama ypaè daug dëmesio. Labai atkakliai Jëzaus istoriðkumà bandë paneigti tarybinë ideologija, nes, tai padarius, visa krikðèionybë tuoj pat sugriûtø. Taèiau neilgai iki komunizmo þlugimo net tarybiniai istorikai, spaudþiami istoriniø duomenø gausos, turëjo pripaþinti Jëzø buvus istoriniu asmeniu.
  Raðytiniai istoriniai ðaltiniai apie Jëzø gali bûti skirstomi á biblinius, krikðèioniðkus nebiblinius ir nekrikðèioniðkus. Filme pasirinkta aptarti tik treèiàjà grupæ, kuri yra negausi dël suprantamø prieþasèiø: Jëzus gyveno ir veikë Palestinoje, kuri buvo nuoðali Romos imperijos provincija, maþai dominanti imperijos intelektualiná elità. Jëzus sàmoningai savo veikloje vengë masinio ðou elementø, kurie galëtø pasiekti imperijos gyvenimo aktualijas fiksavusiø istorikø dëmesá. Krikðèioniðki ðaltiniai apie Jëzø yra labai gausûs, o jø bendras istorinis patikimumas yra labai didelis ir visuotinai mokslo pripaþintas (ne tik tikinèiø mokslininkø). Filmas ðiuos ðaltinius visiðkai nutyli.
  Tai, kad Jëzø mini romënø istorikai Tacitas, Plinijus Jaunesnysis, Svetonijus ir Juozapas Flavijus, tik patvirtina jo istoriðkumà. Juozapo Flavijaus liudijimo apie Jëzø yra keli skirtingi nuoraðai – graikiðkasis krikðèioniø perraðinëtojø „pagraþintas“, o arabiðkasis ir siriðkasis yra laikomi labiau artimais originalui. Svarbiausia, kad nei tuometiniai, nei ðiuolaikiniai istorikai visiðkai neabejoja Jëzaus istoriðkumu!

4. Filmas teigia, kad ðiandieninë krikðèionybë yra politikø sukurta priemonë þmonëms valdyti. Anot filmo, Romos imperatorius Konstantinas tai padarë 4 a. po Kr., o vëliau krikðèionybë puikiai pasitarnavo valdþià turintiems vykdant savo juodþiausius darbus.
• komentaras: filme nutylima, kad tikëjimas istoriðkai gyvenusiu Jëzumi kaip Atpirkëju atsirado ne 4 a. po Kr., o egzistavo nuo pat 1 a. po Kr., kaip matyti ið Naujojo testamento ir kitø ðaltiniø. Gausûs istoriniai ðaltiniai rodo, kad 2-3 a. po Kr. ðis tikëjimas sparèiai plito, kol 4 a. krikðèionybë tapo legali. Tai, kad istorijos bëgyje krikðèionybe buvo dangstomi ávairiø grupiø ir asmenø savanaudiðki siekiai (politiniai, ekonominiai ar kitokie) nëra árodymas, kad tikëjimas Jëzumi kaip istoriðkai egzistavusiu Atpirkëju atsirado tik 4 a. po Kr.

III. FILMO TEIGINIØ MOKSLINË VERTË. Filmas pabrëþtinai deklaruoja, kad savo pareiðkimus remia moksliniais ðaltiniais. Taèiau filmo teiginiø mokslinis pagrindimas yra labai menkas (tai matyti net ið trumpø aukðèiau pateiktø pastabø). Tuo galima nesunkiai ásitikinti, palyginus filmo teiginius su pasaulio religijø apraðymais rimtuose moksliniuose ðaltiniuose (pakankamai gerø enciklopedinio tipo leidiniø apie religijas jau yra ir lietuviø kalba). Norintys tolesniø komentarø gali pasinaudoti filmo analize, pateikta Lietuvos krikðèioniø studentø bendrijos puslapyje adresu http://kaunas.lksb.lt/?pg=readings&dir=142&resource=147.
   Filme daug remiamasi ðimtmeèio ir daugiau senumo teorijomis, kurios atsirado, kai vakarieèiai ëmë domëtis kitomis religijomis ir buvo populiaru visur ieðkoti panaðumø, net neturint pakankamai patikimø þiniø. Tos teorijos ðiuolaikiniams mokslininkams kelia geriausiu atveju tik ðypsenà. Pavyzdþiui, 1875 m. buvo iðleista K. Graves knyga „Šeðiolika nukryþiuotø iðganytojø“, kurioje teigiama, kad Buda, Kriðna, Sokratas, Mahometas ir kt. mirë nukryþiuoti (panaðiai teigia ir filmas, nors tiesiogiai jis ðios knygos necituoja). Tuo tarpu ðiandien þinome, kad jokiose ikikrikðèioniðkose religijose iðganytojai nebuvo vaizduojami nukryþiuoti.
  Filmas nevengia remtis ir tokiais ðaltiniais, kurie neturi jokios mokslinës vertës. Pavyzdþiui, sekanèios filme pateiktos skambios citatos ið tikro priklauso labai abejotinos mokslinës reputacijos asmenims (þiûrovai daþniausiai to neþino):
• 7:02 cituojamas britas Gerald Massey filme pristatomas kaip „egiptologas“. Taèiau jis net nëra minimas Encyclopædia Britannica (viena autoritetingiausiø ir iðsamiausiø pasaulio enciklopedijø), o Wikipedia já apibûdina kaip savamokslá ir apsiðaukëlá egiptologà;
• 33:40 cituoja brità Thomas Payne. Encyclopædia Britannica nurodo, kad ðis þmogus turëjo minimalø iðsilavinimà, taèiau garsëjo kaip talentingas propagandistas ir politikas;
• 35:30 cituoja amerikietá Robert G. Ingersoll. Encyclopædia Britannica já apibûdina kaip oratoriø ir politikà, kuris, neþiûrint nedidelio iðsilavinimo, padarë puikià karjerà.

Filme naudojamos priemonës visø pirma yra nukreiptos á þiûrovo emocijas, siekiant sudaryti norimà áspûdá:
• þiûrovas „uþverèiamas“ moksliðkai atrodanèios informacijos gausa;
• informacija pateikiama abejonëms vietos nepaliekanèiu tonu, áspûdþiui sustiprinti naudojami gausûs meistriðkai padaryti reklaminiai triukai;
• filmo kûrëjai aiðkiai daro prielaidà, kad dauguma þiûrovø apie rodomus dalykus þinos maþai arba neturës laiko ir galimybiø jø patikrinti.

IV. IŠVADA. Ið viso to galima daryti iðvadà, kad filmas yra ne mokslinis, bet propagandinis. Intelektualiniu poþiûriu jis yra nesàþiningas, nes pateikia kaip moksliðkai patikimà tokià informacijà, kurià didþioji dalis mokslininkø pripaþintø kaip abejotinos arba niekinës vertës.

Jeigu turite papildomø klausimø, galite kreiptis: a.lukasevicius@ktf.vdu.lt ; valdas@religija.lt 

Artûras Lukaðevièius, Valdas Mackela
Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojai

Kaunas, 2010 m. geguþës 12 d.